kvarkynė

1 kvárkynė sf. (1) menk. 1. ištižusi, išplerusi, netikusi moteris, plerpynė, kvarka: Ji ne giedorka, o kvárkynė (prasta giedotoja) Šl. Eik tu, kvárkyne, tavo tik vienas liežuvis! Šl. | Gavo tokią bobą kvarkynę Plt. 2. žiopla: Ir taip įprašiau, ka pasakytų – tikra kvárkynė (nepasakė)! Pp.